“Kiekvienas bent kartais gali pabūti vegetaras”. Šiandien, kai vegetarizmas yra kasdienė aktualija, ši frazė gal ir nėra kažkuo ypatinga. Tačiau nusikelkime į tarpukario Vilnių, kur geros mėsos patiekalas buvo ne tik būtinas žydų šeimos kasdienio meniu elementas, bet žydiškų tradicijų ar socialinio statuso atributas. Tokioje aplinkoje, kur vegetarinė mityba galėjo derėti tik nepasiturinčiojo stalui arContinueContinue reading “Fania Lewando – žydiško maisto legenda iš Vilniaus”
Author Archives: Aušra
Kėdainiai – agurkų sostinė ir žydų dėka
Kėdainiai – vienas geriausiai žydų paveldą išsaugojusių Lietuvos štetlų. Daugelis keliautojų ar besidominčių žydų paveldu yra girdėjęs apie išlikusias sinagogas, Žydų gatvę, vieną kitą žydams priklausiusį pastatą. Kai kas netgi bus girdėjęs, kad Kėdainiuose gyvenęs garsusis Vilniaus Gaonas ir žmoną Chaną iš ten parsivežęs. Žydų paveldo ekspertas būtinai užsimins apie vienintelį išlikusį gyvenamąjį namelį suContinueContinue reading “Kėdainiai – agurkų sostinė ir žydų dėka”
Žydų kapinės Lietuvoje
Pagaliau susirinkau visas žydų kapines (ar jų vietas) į vieną dokumentą, iš viso 201 vienetus. Apie 130 aplankiau pati, kitas ~70 susirankiojau iš visokiausių šaltinių. 1. Akmenės rajonas, Akmenės žydų kapinės (Užupio g., GPS: 56.2422, 22.75737) Akmenės senosios žydų kapinės Akmenės senosios žydų kapinės Akmenės senosios žydų kapinės 2. Akmenės rajonas, Klykolių žydų kapinės (TulpiųContinueContinue reading “Žydų kapinės Lietuvoje”
Maršrutas po Molėtų štetlą
Keliausite Molėtų link? Užsukite į žydiškuosius Molėtus, vieną iš maršruto po Molėtus ir Želvą miestelių! Maršrutą su žemėlapiu galima pastudijuoti Litvak Shtetl puslapyje arba portale “We love Lithuania”: Molėtų štetlas – atvažiuok derėtis dėl obuolių. “Žydų krautuvėlėse niekada nepritrūkdavo obuolių, net žiemą. Jie pavasarį apdairiai išsinuomodavo žydinčius sodus, rudenį nurinkdavo gausų derlių. Visada derėdavosi, jeiContinueContinue reading “Maršrutas po Molėtų štetlą”
Samuel Bak’s Vilnius
Samuel Bak’s relationship with Vilnius was a complex one, as complex as can only be experienced by a person who has lived through both paradise and hell here. Born in Polish Vilnius in 1933 into the family of Jonas Bakas, a Jewish dental technician, and his wife Mita, the lone child Samek was spoilt byContinueContinue reading “Samuel Bak’s Vilnius”
Samuelio Bako Vilnius
Samuelio Bako santykis su Vilniumi visada buvo sudėtingas. Toks sudėtingas, kokį gali patirti tik žmogus, išgyvenęs čia ir rojų, ir pragarą. Gimęs 1933 metais lenkiškame Vilniuje žydų dantų techniko Jono ir šeimos versle dirbusios Mitos Bakų šeimoje, vienturtis Samekas tėvų ir senelių buvo auginamas taip, kad visas pasaulis yra jo. „Motina įtikino mane, kad esuContinueContinue reading “Samuelio Bako Vilnius”
Romain Gary and Vilnius
Many stories have been told about the famous French writer, diplomat and pilot Romain Gary. One of the most popular is about how he won the Prix Goncourt twice, although it can only be awarded to an author once. He won it the second time under the name Emile Ajar, and became a something ofContinueContinue reading “Romain Gary and Vilnius”
Hermanas Perelsteinas. A story of proud survival
On June 14 Lithuania commemorates the Memorial Day of the Mass Deportations. That day in 1941 trains with tens of thousands of citizens of occupied Lithuania were deported to the Nort or Far East of the Soviet Union. On this day I always remember the story of a Jewish teenager, Hermanas Perelsteinas, who survived hisContinueContinue reading “Hermanas Perelsteinas. A story of proud survival”
Palikę Vilniuj pėdsaką litvakai: Hermanas Perelšteinas
Minint birželio 14-tąją, visada prieš akis – Hermano Perelšteino, išgyvenusio savo Holokaustą Sibire, istorija. Gimęs 1923 m. Karaliaučiuje, labai gabus kalboms ir muzikai, vos pradėjęs studijuoti medicinos, aštuoniolikmetis buvo išvežtas į Sibirą su pačia pirmąją 1941-ųjų birželio 14-osios banga. Netekęs abiejų tėvų ten sugebėjo išgyventi dirbdamas žveju, buhalteriu, mokytoju, koncertmeisteriu. Ten, Sibire, įgijo koncertmeisterio specialybę,ContinueContinue reading “Palikę Vilniuj pėdsaką litvakai: Hermanas Perelšteinas”
Rozalimas (Rozalye)
The whole 19th century a small town of Rozalimas (Rozalye) was in the worst position comparing to nearby Pakruojis (Pokroy) or Šeduva (Shadeve). However, at the end of the 19th century the town’s population increased (there were 549 people here, half of them were Jews). Like in any Jewish shtetl, a synagogue, a mikveh, aContinueContinue reading “Rozalimas (Rozalye)”
Litvak Shtetls 