Samuel Bak’s Vilnius

Samuel Bak’s relationship with Vilnius was a complex one, as complex as can only be experienced by a person who has lived through both paradise and hell here. Born in Polish Vilnius in 1933 into the family of Jonas Bakas, a Jewish dental technician, and his wife Mita, the lone child Samek was spoilt byContinue reading “Samuel Bak’s Vilnius”

Samuelio Bako Vilnius

Samuelio Bako santykis su Vilniumi visada buvo sudėtingas. Toks sudėtingas, kokį gali patirti tik žmogus, išgyvenęs čia ir rojų, ir pragarą. Gimęs 1933 metais lenkiškame Vilniuje žydų dantų techniko Jono ir šeimos versle dirbusios Mitos Bakų šeimoje, vienturtis Samekas tėvų ir senelių buvo auginamas taip, kad visas pasaulis yra jo. „Motina įtikino mane, kad esuContinue reading “Samuelio Bako Vilnius”

Palikę Vilniuj pėdsaką litvakai: Hermanas Perelšteinas

Minint birželio 14-tąją, visada prieš akis – Hermano Perelšteino, išgyvenusio savo Holokaustą Sibire, istorija. Gimęs 1923 m. Karaliaučiuje, labai gabus kalboms ir muzikai, vos pradėjęs studijuoti medicinos, aštuoniolikmetis buvo išvežtas į Sibirą su pačia pirmąją 1941-ųjų birželio 14-osios banga. Netekęs abiejų tėvų ten sugebėjo išgyventi dirbdamas žveju, buhalteriu, mokytoju, koncertmeisteriu. Ten, Sibire, įgijo koncertmeisterio specialybę,Continue reading “Palikę Vilniuj pėdsaką litvakai: Hermanas Perelšteinas”

Palikę Vilniuj pėdsaką litvakai: Romain Gary

Apsimetėlis, didysis melagis, įkyrus pasakorius. Įveskite į Google „Romain Gary“ ir gausite maždaug tokius ir dar aštresnius apibūdinimus. Žymus prancūzų ir amerikiečių (nežinau, ar pastaruoju oficialiai laikomas, bet apie JAV jis rašė daug ir ten žinomas taip pat gerai, kaip Prancūzijoje) rašytojas, diplomatas, lakūnas Romainas Gary „gamino“ išsigalvotas istorijas apie save taip, kaip kiti, anotContinue reading “Palikę Vilniuj pėdsaką litvakai: Romain Gary”

Vilniaus getų istorijos: Fania Lewando

“Kiekvienas bent kartais gali pabūti vegetaras”. Šiandien, kai vegetarizmas yra kasdienė aktualija, ši frazė gal ir nėra kažkuo ypatinga. Tačiau nusikelkime į tarpukario Vilnių, kur geros mėsos patiekalas buvo ne tik būtinas žydų šeimos kasdienio meniu elementas, bet žydiškų tradicijų ar socialinio statuso atributas. Tokioje aplinkoje, kur vegetarinė mityba galėjo derėti tik nepasiturinčiojo stalui arContinue reading “Vilniaus getų istorijos: Fania Lewando”