Palikę Vilniuj pėdsaką litvakai: Hermanas Perelšteinas

Minint birželio 14-tąją, visada prieš akis – Hermano Perelšteino, išgyvenusio savo Holokaustą Sibire, istorija. Gimęs 1923 m. Karaliaučiuje, labai gabus kalboms ir muzikai, vos pradėjęs studijuoti medicinos, aštuoniolikmetis buvo išvežtas į Sibirą su pačia pirmąją 1941-ųjų birželio 14-osios banga. Netekęs abiejų tėvų ten sugebėjo išgyventi dirbdamas žveju, buhalteriu, mokytoju, koncertmeisteriu. Ten, Sibire, įgijo koncertmeisterio specialybę,Continue reading “Palikę Vilniuj pėdsaką litvakai: Hermanas Perelšteinas”

Rozalimas (Rozalye)

The whole 19th century a small town of Rozalimas (Rozalye) was in the worst position comparing to nearby Pakruojis (Pokroy) or Šeduva (Shadeve). However, at the end of the 19th century the town’s population increased (there were 549 people here, half of them were Jews). Like in any Jewish shtetl, a synagogue, a mikveh, aContinue reading “Rozalimas (Rozalye)”

Rozalimas

Mažas Rozalimo miestelis toliau nuo kokio pagrindinio kelio visuomet nusileisdavo Pakruojui ar Šeduvai ir gyventojų skaičiumi, ir ten vykstančia prekyba ar plėtojamais amatais. Vis tik XIX a. pabaigoje čia gyveno jau 549 žmonės, kurių pusė buvo žydai. Kaip ir bet kokiame štetle čia buvo pastatyta sinagoga, pirtis, mokykla, rabino namelis. Mažose žydų krautuvėlėse buvo prekiaujamaContinue reading “Rozalimas”

Štetlų pavadinimai jidiš

Lietuvos žydų palikuonys ieškodami savo giminių gimtųjų miestelių dažnai pasimeta: tai, kaip štetlą vadindavo jų tėvai ir seneliai, ir tai, kas įrašyta Lietuvos žemėlapyje, dažnai skiriasi iš esmės. Kur Meretz (Merec), kaip vadina jie, o kur – Merkinė, kur Alytus, o kur jų Olita, Olkieniki dabar Valkininkai, o Vilkovishok – Vilkaviškis. Dažniausiai galima atspėt, pvz.Continue reading “Štetlų pavadinimai jidiš”

Keičiasi ekskursijų grafikas

Nuo birželio mėnesio perplanavau kai kurias ekskursijas. Dėmesio, svarbiausi pasikeitimai: “Po žydiškąjį Vilnių” pradedantiesiems (lietuvių kalba) vyks sekmadieniais nuo 10 val. ir penktadieniais nuo 17 val. “Palikę Vilniuj pėdsaką litvakai” pradedantiesiems bandome trečiadieniais nuo 18 val. “Vilniaus getų vartus pravėrus” pradedantiesiems lieka tuo pačiu laiku, šeštadieniais 13 val. Pažengusiųjų ekskursijos visomis temomis kol kas vyksContinue reading “Keičiasi ekskursijų grafikas”

Palikę Vilniuj pėdsaką litvakai: Romain Gary

Apsimetėlis, didysis melagis, įkyrus pasakorius. Įveskite į Google „Romain Gary“ ir gausite maždaug tokius ir dar aštresnius apibūdinimus. Žymus prancūzų ir amerikiečių (nežinau, ar pastaruoju oficialiai laikomas, bet apie JAV jis rašė daug ir ten žinomas taip pat gerai, kaip Prancūzijoje) rašytojas, diplomatas, lakūnas Romainas Gary „gamino“ išsigalvotas istorijas apie save taip, kaip kiti, anotContinue reading “Palikę Vilniuj pėdsaką litvakai: Romain Gary”

Vilniaus getų istorijos: Fania Lewando

“Kiekvienas bent kartais gali pabūti vegetaras”. Šiandien, kai vegetarizmas yra kasdienė aktualija, ši frazė gal ir nėra kažkuo ypatinga. Tačiau nusikelkime į tarpukario Vilnių, kur geros mėsos patiekalas buvo ne tik būtinas žydų šeimos kasdienio meniu elementas, bet žydiškų tradicijų ar socialinio statuso atributas. Tokioje aplinkoje, kur vegetarinė mityba galėjo derėti tik nepasiturinčiojo stalui arContinue reading “Vilniaus getų istorijos: Fania Lewando”

Litvak Shtetls: padarykime 2020-uosius tikraisiais Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais

2020-ieji Lietuvos Respublikos Seimo išdidžiai paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Paleista nesuskaičiuojama galybė renginių, projektų ir iniciatyvų: nuo logotipo sukūrimo iki monografijų ir mokslinių konferencijų, nuo žydų paveldo objektų sutvarkymo planų parengimo iki filmų demonstravimo, suskaičiuoti vien valdiški 69 punktai (tuos punktus galima rasti čia), o piliečiai kaip nežino, kas tas Gaonas,Continue reading “Litvak Shtetls: padarykime 2020-uosius tikraisiais Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais”