Minint birželio 14-tąją, visada prieš akis – Hermano Perelšteino, išgyvenusio savo Holokaustą Sibire, istorija.
Gimęs 1923 m. Karaliaučiuje, labai gabus kalboms ir muzikai, vos pradėjęs studijuoti medicinos, aštuoniolikmetis buvo išvežtas į Sibirą su pačia pirmąją 1941-ųjų birželio 14-osios banga. Netekęs abiejų tėvų ten sugebėjo išgyventi dirbdamas žveju, buhalteriu, mokytoju, koncertmeisteriu. Ten, Sibire, įgijo koncertmeisterio specialybę, įkūrė savo pirmąjį berniukų chorą. Tik 1956 metais grįžo į Lietuvą, įsikūrė Vilniuje.
Žydas, blogas sovietams, su Kipro Petrausko pagalba įgijęs galimybę “legalizuotis” Vilniuje, nelabai mėgtas ir žydų (jo įkurtas “Ąžuoliukas” priėmė ne vien žydų vaikus, vėliau lietuvių imtas dominuoti), stumdytas konservatorijoj, galiausiai dar sovietmečiu išvykęs į JAV, o Nepriklausomybės metais – reabilituotas ir pripažintas profesorium.
Mirė 1998 metais, palaidotas Niu Džersyje. Buvusių auklėtinių dėka prie Lietuvos nacionalinio muziejaus auga galingas ąžuolas, pasodintas dar 1979 metais, “šefui” išvykstant į užsienį. O ant namo, kur kadaise maestro dirbo, kabo atminimo lenta.
Jo istorija – dar viena išdidaus išgyvenimo istorija.
Daugiau apie Hermaną Perelšteiną – ekskursijoje “Palikę Vilniuj pėdsaką litvakai” pažengusiesiems.
Hermanas Perelšteinas (nuotrauka iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos) 
Hermano Perelšteino ąžuolas – “Ažuoliuko” choro simbolis 
Litvak Shtetls 