KLYKOLIAI: miestelis prie Latvijos sienos

Parengta pagal Akmenės istorijos muziejaus, Pinkas Hakehillot Lita, Lithuanian Jewish Communities ir Lietuvos Holokausto atlaso informaciją.

Klykoliai – miestelis Akmenės rajone, visai šalia sienos su Latvija. Dabar juose gyvena vos per 100 gyventojų.

Klykoliai 2020 m.

Klykoliuose žydai įsikūrė maždaug XVIII a. viduryje, pasistatė čia maldos namus ir įsirengė kapines. Bendruomenė augo, 1866 metų miestelio plane buvo pažymėti jau dveji žydų maldos namai. 1897 metais, vykdant Rusijos imperijos gyventojų surašymą, Klykoliuose fiksuota 640 gyventojų, iš kurių net 91 % (582) – žydai. Per Pirmąjį pasaulinį karą žydai iš čia buvo išvyti, jų namai užgrobti, turtas iššvaistytas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jie pradėjo po truputį grįžti namo ir susigrąžinti turtą. Taip 1923 metais čia gyveno apie 40 žydų šeimų.

Žydai čia gyveno iš prekybos, daugiausiai – su Liepoja ir Ryga. Daug žmonių vykdė išvažiuojamąją prekybą: išvykdavo sekmadieniais ir iki šabo nesugrįždavo. Bet buvo ir turtingesnių vietinių prekeivių, turėjusių miestelyje parduotuvėles ar užsiimdavusių prekyba arkliais su Latvija. Žymiausi tokie Klykolių prekeiviai – Gavronskių šeima, pasklidusi vėliau po Rusijos imperiją, emigravusi ir į JAV bei Pietų Afriką.

Kylant įtampai didėjant antisemitizmui iš Klykolių, suintensyvėjus emigracijai ir mažėjant gyventojų, po truputį nyko ir žydų maldos namai (kurie per mūšius po Pirmojo pasaulinio karo jau ir taip buvo suniokoti, paversti arklidėmis). Mokyklos, veikusios prie maldos namų, nebeliko, vaikams buvo samdomi melamedai – privatūs religiniai mokytojai, vyresniuosius siųsdavo mokytis į kitus miestelius.

Žydų kapinių irgi nebeprižiūrėjo, nors aptvertos akmenine tvora jos išliko.

Pagal 1931 m. Lietuvos vyriausybės gyventojų surašymą žydams priklausė 2 tekstilės parduotuvės ir vaistinė. 1937 m. Mieste buvo tik trys žydų amatininkai, mėsininkas ir du kiti.

1939 m. aprašomas toks miestelio vaizdas: „Klykoliai kažkada buvo gražus miestelis: su mokslinčiais (talmudistais), gerbiamais žmonėmis, o dabar čia vos susirenka minjanas šabui. Viskas išsibarstę. Net oficialiai jis dabar apibrėžiamas kaip kaimas“ (iš Akmenės istorijos muziejaus informacijos). Prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui miestelyje beliko vos 30 žydų tautybės gyventojų.

ŽINOMI KLYKOLIEČIAI

Rabinas Elijahu Klikoleris, vyriausiasis rabinas, jis pažinojo ir Vilniaus Gaoną, visą gyvenimą išdirbo Klykoliuose. Jo sūnūs tapo rabinais Latvijoje. Rabinas Mošė (1816-1896) dirbo 46 metus. Rabinas Jakovas Kacas (1863-1933) dirbo ir Kelmės, Telšių bei Slobodkos ješivose, nuo 1920 m. dirbo Klykoliuose.

Dr. Abale Lein (g. 1864 m.) – nuo 1876 gyveno JAV, dirbo vertėju, rašė straipsnius į žydų laikraščius. Iš Klykolių kilęs Dr. Bencionas Šeinas, gydytojas ir sionistas iš Keiptauno.

HOLOKAUSTAS

Kaip skelbia Akmenės istorijos muziejus, 1941 m. liepos viduryje partizanų būriui vadovavęs buvęs pasienio tarnautojas ėmėsi Klykolių miestelio žydų. Suimant žydus, baltaraiščių būrys buvo padalintas į tris grupes: vieni suiminėjo, antri saugojo, treti užrakindavo tuščius likusius namus. Suimtieji (21 asmuo, tarp kurių – 4 vaikai) buvo uždaryti vietos maldos namuose, po keliolikos dienų išvaryti į Akmenę, dar vėliau – į Mažeikius. 1941 m. rugpjūčio 4 d. visi Klykolių žydai buvo perkelti ir įkalinti netoli Mažeikių ant Ventos kranto buvusioje daržinėje kartu su kitų miestelių žydais.

1941 m. rugpjūčio pradžioje Klykolių ir aplinkinių miestelių žydai buvo sušaudyti ir užkasti šalia Mažeikių žydų kapinių. Taip buvo sunaikinta negausi Klykolių žydų bendruomenė.

KLYKOLIŲ ŽYDŲ PAVELDAS DABAR

Klykoliuose yra išlikusios žydų kapinės (Tulpių g.), kurias 2020 metų vasarą tvarkė Akmenės ir aplinkinių rajonų mokiniai. Šiuo metu VšĮ “Akmenės istorijos muziejus” vykdo istorinį tyrimą apie rajono žydų bendruomenes, tarp jų – ir Klykolių žydų bendruomenę. Gavę naujos informacijos ir nuotraukų, šį straipsnį būtinai papildysime.

Šaltiniai:

  1. Akmenės istorijos muziejaus tyrimas apie Klykolių žydus.
  2. Josef Rosin Klykuoliai (anglų kalba)
  3. Schoenburg Nancy, Schoenburg Stuart. Lithuanian Jewish Communities. – New York: 1991. Klykoliai – 131-132 p.
  4. Lietuvos Holokausto atlasas (sud. Jakulytė-Vasil Milda) Mažeikių ir apskrities žydų žudynės

Published by Aušra

Aš esu Aušra, gidė. Kelerius metus intensyviai tyrinėjau žydiškąjį Lietuvos paveldą, o dabar nusprendžiau savo atradimais dalintis su jumis.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: