Rugsėjo 23 dieną minime Vilniaus geto likvidavimo ir Lietuvos žydų genocido dieną. Šią dieną 1943 metais buvo padėtas taškas ilgus šimtmečius gyvavusios bendruomenės istorijoje.
O dedamas jis buvo vos dvejus metus. 1941 metų rugsėjo mėnesį nacių Vokietijos valdomame Vilniuje visi mieste gyvenę žydai buvo suvaryti į du getus: Mažąjį ir Didįjį. Mažasis buvo įkurtas senajame Žydų kvartale ir veikė vos du mėnesius. Didysis nuo Mažojo buvo atskirtas Vokiečių gatvės ir atsilaikė iki jau minėtos dienos.
Ekskursijos metu:
- Pasivaikščiosime po abiejų getų teritorijas Senamiestyje,
- Pagerbsime žuvusiuosius prie paminklo Vilniaus geto aukoms (turėkite akmenėlių!),
- Sužinosite, kaipp prasidėjo Holokaustas Europoje ir Lietuvoje, kaip buvo organizuojami Vilniaus žydų getai ir kokios institucijos ten veikė,
- koks likimas ištiko ten gyvenusius žmones.
Po ekskursijos taps aiškiau, kas buvo „malina“, „judenratas“ ar „šainas“. Pradedantiesiems taip pat papasakosiu, kuo Holokaustas Lietuvoje buvo kitoks, nei daugumoje Europos šalių, kuo Vilniaus geto kaliniai išgarsėjo pasaulio žydų bendruomenėje ir kokie Pasaulio tautų teisuoliai yra įamžinti Vilniuje.
Pasistengsiu, kad istorijos turėtų viltį, o mūsų pasivaikščiojimas – prasmę.
Pabaigusius pradedančiųjų (alef) lygį kviesiu giliau susipažinti su geto kalinių istorijomis pažengusiųjų (bet) lygyje.
Reguliarios ekskursijos vyks nedidelėmis grupėmis. Kaina asmeniui – 10 eurų.
Ekskursijos trukmė – apie 2 val.
Ekskursijos pradžia – ant Rotušės laiptų (Rotušės a., Vilnius)
Objektai ir pasakojimai
- Mažasis getas (dabartinis Stiklo kvartalas) ir negausios istorijos iš jo gyvavimo,
- Žydų kvartalo pokyčiai pokariu,
- Rūdininkų skvero apylinkės: geto teatras, Judenratas, geto vartai, ligoninė,
- Žemaitijos gatvė: barikada, biblioteka, policija,
- Meniniai akcentai, skirti gete žuvusiems žmonėms.
Norėdami sužinoti kaip užsisakyti ir / ar apmokėti, spauskite mygtuką apačioje
Tyliai tyliai: pievoj auga negyvų daigai,
Žydi, veši – sėjo daug jų čia piktadariai.
Štai į Panerius kelelis, o atgal – nėra.
Ten pradingo mūsų raudos ir dalia gera.Tu neverk, sūneli mielas, raudos nepadės.
Tai fragmentas iš Panerių lopšinės “Štiler štiler” (Tyliai, tyliai…), kurią geto dainų konkursui sukūrė vienuolikmetis Aleksas Tamiras. Šią dainą moka visi Holokaustą išgyvenę buvę getų kaliniai.
Neatjaus piktųjų sielos mūsų netekties.
Litvak Shtetls 